Akustika.lt, 2009-09-23

Ar naujosios triukšmo normos išpildo misiją, dėl kurios buvo sukurtos?

   Naujosios triukšmo normos – tai naujasis Molotovo - Ribentropo paktas. Skirtumas tik tas, kad šiuo atveju mus pardavė Triukšmui mūsų pačių valdininkai. Triukšmo žemėlapiai - tai triukšmo imperijos užkariautų valdų žemėlapiai. Paradoksalu tik tai, kad jie sudaromi dar ir už pavergtųjų pinigus.

   Triukšmas – nedviprasmiškai įvardintas kaip blogis, žalojantis visuomenės sveikatą. Triukšmo normų atsiradimo priežastis – tikriausiai siekis sumažinti šį blogį. Džiugu, kad 2008-05-15 išėjo Įsakymas dėl kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašo.  Kaip sukonstruotos šios normos? Tai stambios grupės, kurių norma tai šios stambios grupės pats triukšmingiausias modelis, kurį kažkas, kažkada, kažkur pagamino?

   Analogiškai būtų, kad moralinė vidutinio piliečio norma būtų nustatyta pagal įžūlų, chuliganišką tipą, balansuojantį ant įstatymo ribos, piktnaudžiaujant įstatymų spragomis. Taigi, jis teoriškai beveik nenusikalsta, kaltę juridiškai suformuluoti sunku, taigi lyg ir nekaltas. Jei viešosios tvarkos normomis  nustatytume, jog Lietuvos Respublikos pilietis gali per kalendorinius metus tris kartus smulkiai apsivogti, vienąkart per 10 metų gan smarkiai primušti žmogų ir t.t. Ir tai neviršys nustatytos normos, nusikalstamumas pas mus statistiškai sumažėtų perpus, būtume saugiausia šalis Europoje.

Klausimas – ar norėtumėt tarp tokių kaimynų ir tokioj saugioj šaly gyventi?

   Viena auksinių akustikos taisyklių – 10 decibelų triukšmo padidėjimas žmogaus suvokiamas kaip dvigubai didesnis triukšmas. Kodėl, jei normalus automobilis, darykime prielaidą, sukelia 79 decibelų triukšmą, jį galima „patobulinti“, kad sukeltų „dvigubai didesnį“ triukšmą, t.y. 89 decibelus, ir nenusižengsime normoms? Pamąstykim ir dar karta pamąstykim... Kas čia per normos?

   Kad tai ne teoriniai samprotavimai – pavyzdys  iš praktikos. Su įmonės „Transkona“ specialistu tyčia pamatavome seną, galingą automobilį, kad nebūtų sakoma, kad ko lyginatės pagal Toyota Prius ar pan. 16 metu senumo Subaru Legacy su galingu varikliu (liaudyje vadinama kontrabandistų mašina) pamatavus sukėlė tik 79.3 decibelų triukšmą, nors matavome prie neleistinai garsaus aplinkos fono -  65 decibelai. Greta lyg tyčia įsijungė automobilių plovykla. Jei būtume atlikę tinkamoj aplinkoje, būtų apie 78 decibelus.

   Jau virš metų šios normos galioja ir dabar jau galima įvertint kaip jos veikia realiame gyvenime. O čia kyla nemažai klausimų ir abejonių ar jos išpildo misiją, dėl kurios yra sukurtos. Klaipėdos policijos reidų praktika:  http://www.youtube.com/watch?v=yrDyWZ8rRos (šį video jau pamatė virš 7500 žmonių),

parodė, kad naujosios triukšmo normos švelniai tariant, neatitinka misijos dėl kurios buvo sukurtos.

Kodėl?

   Keista, policija gi stabdė tik aiškiai triukšmingus 24 automobilius iš kurių, pasirodo, tik 5 viršijo naująją normą. Balticum TV žinių vedėja apie reido metu sustabdytą automobilį sako: "... nors automobilis garsiai gaudė, bet normos neviršijo..."  Dar linksmiau su Vilniaus reidu... Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnai kartu su asociacijos "Transeksta" darbuotojais buvo suorganizavę keletą transporto priemonių techninio stovio kontrolines priemones, šių metų liepos mėnesį. Priemonių metu buvo patikrinta 54 transporto priemonės, iš jų 4 techniškai netvarkingos. Priminsiu, kad tai buvo aiškiai specializuoti reidai autotriukšmadariams drausminti.

Taigi garsiai gausti- yra norma ? Tokia sukūrė normą?! Klausimas- ar norma normali?

   Palyginimui Lamborghini Gallardo sportinis monstras, variklis 520 AG, važiuodamas 6 pavara, varikliui kaukiant 8100 aps/min. Išvystęs maksimalų 316 km/val. greitį sukelia 92 decibelų triukšmą. Būtent tokį, koks telpa į naująją normą.

   Kokiu pagrindu galėtų būti sukonstruotos normos? Už pagrindą reikėtų  paimti konkrečius automobilių modelius, įvertinant technologinę gamintojų pažangą. Pavyzdžiui, tarkime, jei šių metų Peugeot-307 ar Toyota Avensis  gamyklinės komplektacijos pagal nustatytą metodiką sukelia pavyzdžiui 77-78 decibelus, o 10 metų senumo analogiškas modelis, pavyzdžiui 79 dB. Taigi, triukšmo norma panašioms mašinoms turėtų būti apie 80- 82 dB. Jei staiga rinkoje atsiranda kitoks modelis, panašaus variklio galingumo, bet siekia 88 ar 92 dB – tai gamintojai turėtų rimtai pasiaiškinti ES atitinkamoms tarnyboms, kokią turi moralinę teisę į „išskirtinę privilegiją“ labiau kenkti visuomenės sveikatai, nei kiti modeliai,  įvertinant automobilių pramonės šių laikų technologines galimybes ir progresą. Reikia su tokiais pasielgti, kaip su rusiškais lėktuvais – niekam ES neįdomu, kokia jų „konstrukcija“, tiesiog nuo atitinkamo nutarimo dienos, jie neįleidžiami į ES oro erdvę, dėl perdėto triukšmingumo ir viskas. Tegul skraido virš Sibiro platybių. Taigi nieko naujo, logiškas veiksmas, precedentas yra.

   Dažnai spaudoje minimas sportinis, lenktyninis, kariško įvaizdžio, monstras, bolidas, galiūnas ir t.t.

Taigi – sportinių, lenktyninių automobilių vieta – specializuotoje autolenktynių trasoje, kariškų – poligone, o mieste – turi būti normalūs automobiliai. Šis principas turi būti pamatas visoms normoms, įstatymams, taisyklėms. Ponai ir ponios, pirma esmė – kam sukurtas, ką turi pasiekti, ar to pasiekia įstatymas ir normos, o vėliau techniniai skaičiukai, „remiantis pasaulio šalių patirtimi.“

   Ko siekiame šiuo straipsniu? Paraginti protingus žmones siekti galutinio rezultato. Rezultatas? Sukurti keistas normas ir pavesti jas TA centrams? Ir viskas? Tautai reikalingi sprendimai įgyvendinti iki galo, iki galutinio rezultato. Tai ne rezultatas - tokios normos ir per penkis metus trijų milijonų gyventojų šalyje sudrausminti tik kokie 9 autotriukšmadariai.

   Tai ne rezultatas, kai nė vieno, net didžiojo miesto policija, net sostinė neturi nė vieno triukšmo matavimo prietaiso, o ieško vienkartines malonės iš kitų įmonių ar įstaigų.

   Tai ne rezultatas - kai ne valdžios iniciatyva ir ne Vilniuje, o Klaipėdoje gyventoju prašymu, tiesiogiai, be sveikatos centrų ar savivaldybių paraginimų padaromas pirmasis Pabaltijo kraštuose policijos reidas, su skolintu prietaisu ir specialistu, kuriuos reikia grąžinti į vietą iki penktos valandos vakaro, ( pagarba tikrai išradingam Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkui gerb. Andriui Leliūgai), kai tuo pat metu (citata iš dienraščio "Vakarų ekspresas": A. Šulcas atkreipė dėmesį į dar keletą akivaizdaus neūkiškumo pavyzdžių. Anot jo, viename sandėliuke rasta apie 110 tūkst. litų kainavusi triukšmo matavimo įranga, kuri kelerius metus dulkėjo nenaudojama.

   Išėjus į bet kokią miesto gatvę – akivaizdu, kad nėra jokio rezultato! Kai tėvas savo vaikams paveda išravėti daržą, jis prašo ir tikisi, kad iki vakaro nebeliks piktžolių, o ne kad vaikai jas ims skaičiuoti, kartografuoti jų paplitimą, analizuoti ar jų yra daugiau, nei kaimynų darže, o gal pagal bendrą kaimo „piktžolėtumo vidurkį, „normą“, jų daržas dar puikiai atrodo ir vakare vaikai nebus išpildę tėvo paliepimą? Ir atėjo vakaras ir paėmė tėvelis diržą...

O kas pas mus tėvas Lietuvoje šiuo triukšmo prevencijos klausimu ?                                         

A.M.