Akustika.lt, 2009-01-11

AUTOMONSTRIZMAS

   Triukšmo žala visuomenės sveikatai, gyvenimo kokybei seniai moksliškai įrodyta ir nekelia abejonių. Vienas iš pagrindinių triukšmo šaltinių mieste yra autotransporto triukšmas. Jį galima skirstyti į technologiškai neišvengiamą ir piktybiškai sukeliamą. Pirmajam sumažinti reikia milžiniškų investicijų (aplinkelių statyba, garsą sugeriančių ekranų įrengimas, tobulesnių automobilių konstrukcijų, padangų su pagerintom akustinėm savybėm kūrimas ir t.t.). Antrajam sumažinti reikia tik šiek tiek politinės valios ir realiai įgyvendintos, efektyvios drausmės ir labai nedaug resursų, o efektas būtų žymus ir iš karto juntamas.

   Jei pirmoji grupė daugiau ar mažiau aiški, tai kas ta antroji – piktybiškai sukeliamas triukšmas? Tai automobiliai ir motociklai su „patobulintais“ duslintuvais ar net visa išmetimo sistema. Jei ES ir visas pasaulis stengiasi mažinti triukšmą, tai šiai nedidelei visuomenės grupei riaumojanti ir ugnimi spjaudanti transporto priemonė, kuo panašesnė į lenktyninį bolidą - didis džiaugsmas. Užtenka keleto tokių akustinių agresorių pusės milijono gyventojų mieste, kad nuolat girdėtumėme  įkyrų burzgimą, blerbimą ir panašų žalingą triukšmą

Labai charakteringas, bet dar gana kuklus automonstrizmo pavyzdys

   Šis žemo dažnio blerbimas labai specifinis. Jis sklinda toli, nesunkiai apeina bet kokias kliutis. Jį blogai sulaiko net ir tobuliausi langų stiklo paketai ar pastatų konstrukcijos, nes būtent žemo dažnio diapazone yra silpniausia garso izoliacijos vieta. 

Masinio (sveikatos) naikinimo ginklas?

   Triukšmingas kaimynas gali trikdyti 3-4 butų ramybę. Išgėrusi kompanija naktį po langais gali pažadinti kelių daugiabučių gyventojus. „Blerbynistas“ gi per metus po mūsų miestą zuja ir palieka apie  40 000 kilometrų triukšmo šleifą. Taigi per metus jo „ akustinį nuodą“ nesuskaičiuojamą daugybe kartų pajunta milijonai ausų. Jei pirmuosius atvejus prilyginčiau tradiciniams ginklams, tai pastarąjį - masinio sveikatos naikinimo ginklams. Palyginimui per Hirosimos atominį bombardavimą tiesiogiai nuo sprogimo žuvo ne milijonai, o 80 tūkstančių žmonių, tai laikoma klasikiniu masinio naikinimo ginklo pavyzdžiu... Taigi, kas taikos metu, ne vardan kažkokių patriotinių, šventų idealų, o tiesiog norėdami pasijusti „šumacheriais“ gadina milijonams, savo tautos, savo kaimyno, bendradarbio, gal būsimos žmonos ir jos tėvų, savo ar kitų tėvų, ne priešų, o saviškių sveikatą ir dar jaučiasi „kietas“? Ar tikrai „kietas“ Lietuvoje yra egoistas, antivisuomeniškas, antisocialus žmogus (jei yra tikslesnis pavadinimas - pataisykite).

   Paplitusi nuomonė, kad per paskutinius metus smarkiai padaugėjo automobilių ir tuo būdų tiek pat ir triukšmo. Nieko panašaus. Pasirodo, anot, ecodrive.org puslapio, vieno automobilio sukeliamas triukšmas varikliui veikiant 4000 sūkių per minutę, sukelia tokį patį triukšmą, kaip 32 automobilių važiuojančių tokiu pačiu greičiu, tačiau varikliui veikiant 2000 sūkių per minutę. Čia nurodytas skirtumas tarp normalios ir geros vairavimo manieros. O koks skirtumas tarp geros ir chuliganiškos, kai visa išmetimo sistema pakeista į vamzdį su gale sportinio išmetimo bakeliu, o akceleratoriaus pedalas spaudžiamas iki dugno? Kiek? 200, 500 automobilių? Triukšmas didėja geometrine progresija. Pagal Pareto 20/80 teoriją, dažnai 20 procentų veiklos sukuria 80 procentų rezultato. Gal tik 1 procentas autotriukšmadarių, nuo visų vairuotojų skaičiaus sukelia 30 procentų triukšmo? Gal sukontroliavus tik 0.5  procento automobilių, turėsime stulbinančių rezultatų triukšmo prevencijos srityje?!

Vieno automobilio sukeliamas triukšmas varikliui veikiant 4000 sūkių per minutę, sukelia tokį patį triukšmą, kaip 32 automobilių važiuojančių tokiu pačiu greičiu, tačiau varikliui veikiant 2000 sūkių per minutę (http://ecodrive.org/Benefits-of-ecodriving.277.0.html)

Čia tik teorija - gyvenime taip nėra...  

   Gal esat matę liepos pabaigoje sekmadienio vakare visą ratuotą Lietuvą grįžtančią iš Palangos?  Neįsivaizduojama masė automobilių... Ar jų garsas girdisi už 500-700 metrų? Nelabai, o už 1-2 km nesigirdi visiškai. Bet vienai savaitei, kasmet, maždaug  liepos 16-19 dienomis šis, būtent šis kelias  prie Palangos uždaromas ir vyksta autolenktynės. Paskutinės buvo „Omnitel 1000“ lenktynės. Finalinėse lenktynėse dalyvavo apie 40 automobilių. Lenktynių trasą nuo jūros skiria maždaug 4 km (tiesia geometrine atkarpa). Tai laukai, miškas, miesto pastatai, vėl parkas, kopos... Ar galit patikėti, kad lenktynių baubimas buvo girdėti už kopų prie pat jūros? Net jūros ošimas jo nenuslopino? Tai tik 40 automobilių. Reiškia užteks tokio kiekio autochuliganų, pavyzdžiui, Vilniui ar Klaipėdai, ir triukšmo turėsim iki soties. O tuo metu savivaldybių tarnautojai už didžiulius pinigus kurs triukšmo žemėlapius, strategijas.

   Taigi sportinis duslintuvas ne trasoje, o mieste - nusikaltimas (dabar jau nuo 2008-05-15 apibrėžtas įstatymais) ir realiai baudžiamas.

Triukšmingiausi duslintuvų modeliai

   Kodėl valstybė tokia inertiška ir nesusitvarko su tokiu paprastu reikalu? Iš nuotaikų spaudoje, panašu jog valstybės, tautos problemų sprendimas paliktas palyginti nedidelės valdininkų saujelės rankose, kuriems labiau rūpi neišsprendžiamos ir brangios problemos. Panašu į vieno  amerikiečių politiko pasisakymą apie Vietnamo karą: „Tam tikriems sluoksniams nereikėjo greito ir pergalingo karo, atvirkščiai - reikėjo, kad tai tęstųsi labai ilgai ir labai brangiai“. Ar nepanašu į situaciją pas mus?

Truputis istorijos

   Tendencija miesto gatves paversti lenktynių trasomis ir įvesti blerbiančių, kaukiančių automobilių madą atsirado maždaug kartu, kai skandinaviški bankai užtvindė paskolintais pinigais Lietuvos finansinę rinką. Išsipūtė NT burbulas, reikėjo labai greitai pastatyti ir parduoti dangoraižius. Taigi, bet kas, pamaišęs betoną ar panešiojęs plytas, užsidirbo daugiau, nei profesorius. Na, o protas ir kultūra ne taip greitai užauga, kaip pinigai.

   Staiga, transporto priemonė iš tarybinių laikų prabangos dalyko, pavirsta į susisiekimo priemonę, o dar greičiau į galingus, pavojingus apie porą tonų sveriančius ir iki 100 arklio jėgų turinčius žaisliukus, vos teises išlaikiusių aštuoniolikmečių rankose. Prisižiūrėję filmų „Greiti ir įsiutę“ kinotriukų, greitai perkėlė tai į mūsų miestų gatves. Lietuva tapo viena iš avaringiausių, su kraupiom avarijom pirmaujanti Europoje. Politikai ėmė kaltinti kelių būklę, girtuoklystę, įstatymų minkštumą, korupciją policijos gretose ir t.t.

   Ponai ir ponios, ar nevertėtų pasitelkti psichologų, analitikų pagalbos ir ištyrę tą beplintantį „Greiti ir įsiutę“, o Lietuvoje dar ir truputį išgėrę, nacionalinį fenomeną, sugalvoti, kaip morališkai pakirsti tą blogio šaknį, nes dabar realybėje jaunimo tarpe džentelmeniškas, paslaugus, saugus vairavimas, ir toks vairuotojas – tai lūzeris, o miesto“ šumacheris“, su sportiniu baubiančiu duslintuvu, tai – kieta. Visų pirma reikia sugriauti ta iškrypusį stereotipą, jo patrauklumą.

Kaip tai atsitiko? 

   Automobilis tapo įkandamas ir paaugliams, dar vėliau mokyklų ir koledžų kiemai užtvino senais autokledarais. Vargiai kas dar iš jų galėjo pretenduoti į brangesnę mašinos klasę. Taigi vyrukai išrado naują pranašumo demonstravimo nišą. Tai pigus, nors kiek sportiškesnę išvaizdą turintis senas automobilis. Būtinai turi styroti 10 cm diametro ale sportinio automobilio duslintuvo vamzdis arba du vargonus primenančios triūbos, langai turi būti tamsinti iki juodumo, jei didžiulis spoileris ant bagažinės - tai jau tobula. Taigi, keli šimtai litų ir tu varžaisi jau visiškai kitoje kategorijoje. Nebe tarp dvieju polių ubagas – turtingas, nes ten pralošęs iškart ir be vilties laimėti. Tu lenktyniauji „kietas lenktynininkas“ prieš normalų miestietį. Va čia ir išradimo gudrumas, kadangi jau žaidi žaidimą paties surašytomis taisyklėmis. Tuomet labai baubiantis ir juokingai grėsmingas 15 metų senumo „Golfas“ tampa žymiai pranašesnis už naują, bet normalų „Lexus“, „Mercedes ar „BMW“. Įžūlus, agresyvus, neprognuozuojamas vairavimas tampa „cool“ , o paslaugus džentelmeniškas vairuotojas - lūzeris. Jei išlipsi iš automobilio su Gariūnuose pirkta „Šumacherio“ striuke - kietumas garantuotas. Šiaip blerbimu jau nelabai nustebinsi, nes visi blerbia, reikia specifinio baubimo ir geriausiai tam tinka nebe vargonų ragai, o apvalus sportinis išmetimo bakelis. Patikrinti ar „viskas tvarkoj“, geriausia pravažiuoti naktį pro miegamąjį rajoną. Jei paskui tave pasilieka lyg kometos uodega, nuo tavo automonstro baubimo žviegiancios ir mirksinčios autosignalizacijos, ir pažadini puse rajono  viskas tvarkoj - esi  tikrai “kietas“.

 Panagrinėkime kuo tai susiję su „karu keliuose“

   Dažnai socialiniai reiškiniai būna vieni su kitais labai susiję, pavyzdžiui panagrinėkime kuo ta visuotinė Lietuvos „šumacherizacija“ susijusi su „karu keliuose“? Įdomumo dėlei, kokios trys pačios įžymiausios karo keliuose  ir didžiausią atgarsį spaudoje ir visuomenėje susilaukusios avarijos? Deja tam reikia atskiro straipsnio, bet  trumpai. Kraupiausias avarijas sukelia tie patys  sportinio stiliaus automobiliai ir lenktynėms charakteringas greitis, agresyvus vairavimo stilius, kai sportinės trasos supainiojamos su miesto gatvemis ir užmiesčio keliais. Palyginimui, būtų keista matyti atėjus į kavinę boksininką su bokso pirštinem, įsikandusį dantų apsaugą, su trumpikėm mosuojantį aplinkiniams kumščiais, o policijos pozicija būtų tokia, kad kol realiai ko nors nesužalojo, tuomet viskas tvarkoje... O kas dedasi mūsų keliuose?

Kiek laiko šitas absurdas tęsis?

   Laikas parodyti, kad policija ne deklaravimais, o nuosekliais, pastoviais, veiksmais nebepaliks ramybėje šios autochuliganų grupės, iki kol ji nesudės savo ginklų. Turi įvykti esminis lūžis sąmonėje, kad tas įstatymų nepaisymas turės vis brangesnes ir neišvengiamas pasekmes, o įžūlūs, keliskart nubausti praras teises ir galės važinėtis miesto autobusais, tiesa, jie irgi neblogai burzgia, gal kiek mažiau negu “sportiškai tiuninguotas golfiukas“...

   Nėra įstatymų, nėra lėšų, nėra prietaisų ir nuo ko čia pradėti ir t.t. Viskas yra,  tik reikia iniciatyvumo ir noro. Kaip pavyzdį galima Klaipėdos miesto garbei paminėti Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininko Andriaus Leliūgos iniciatyvą kartu su Techninių apžiūrų centru „Transkona“ pradėti ilgalaikę kovą su autotriukšmadariais. Jie, o anot TV laidos (1 Baltijos kanalas) pirmieji Pabaltijo kraštuose, realiai pradėjo tramdyti akustinius agresorius, netgi patys neturėdami tų prietaisų, tam ir pasitelkę TA centrą  „Transkona". Pažiūrėkite trumpą poros minučių TV reportažą  http://www.youtube.com/watch?v=yrDyWZ8rRos.   Taigi - iniciatyva ir išradingumas, toks gana retas reiškinys valdiškoje tarnyboje.

   Keista, kodėl sostinė, turėdama tikrai ne mažesnį policijos pajėgumą, nėra pirmieji? Kur Kaunas, kiti miestai? Kur Vilniuje yra Leliūgos, kodėl snaudžia? Gal Vilnius ar Kaunas neturi šių problemų? Tiesiog atidarykit langą ar išeikite į gatvę ir išgirsite ir pamatysite. Laikas jau atsibusti ir pradėti veikti. Išrinktas naujas Seimas, laikas pasidalinti portfelius ir kibti visiems dirbti.

Krizė. Krizė. Kiauras biudžetas

   Taip krizė, taip kiauras, reikia surinkti pinigus iš bet ko, kas dar gyvas, jei verslas dar kvėpuoja, tai nuo jo.... Gal pakelkime ekonomiką kitokiu būdu, pamąstykime kartu. Įvertinkime, pavyzdžiui (pradėkime nuo mažo) chuliganiškus, įžūlius, antivisuomeniškus veiksmus piniginėmis baudomis. Blogio sutramdymą atiduokim privačiam verslui, tegul užsiima, kad ir tokią patirtį turinčios saugos tarnybos, jei nepatinka šios -  naujai sukurtos verslo struktūros. Suklestės verslas, „blerbynistams“ teks vel iš naujo įsigyti standartinius duslintuvus, uždirbs autoservisai, bus išsaugotos ant plauko kabančios darbo vietos, bus sumokėti mokesčiai, išnyks blogis, o valstybei ta našta nieko nekainuos. Reta proga tuo pasinaudoti palopyti  kiaurą Lietuvos biudžetą. Policijai liks laiko užsiimti rimtais nusikaltimais, po kiek laiko jų sumažės, nes bus pakirstos blogio šaknys ankstyvoje stadijoje. Ar daug netikslumų šiame pamąstyme? Nėra įstatymo, o kaip suderinti tą įstatymą su kitu įstatymu? O kas trukdo derinti? Spaudoje pilna politikų ir valdininkų virtuoziško nardymo tarp esamų ir trūkstamų įstatymų, kai reikia pasirūpinti savimi - reiškia gabūs, tai tegu pasistengia laisvu nuo to metu dėl savo tautos. Čia reikėtų kokios riebios Erlicko citatos (bet prisiminkit patys, kokia labiau tiktų...). Gal žiauriai neklydau, nes matau gyvenimą kaip „Matricoje“ , tik per žiniasklaidos puslapius, savotiškas infozombis.

   Pamąstykim kartu, ką ne visuomenė (visuomenė paprastai nieko negali), o tu, aš, asmeniškai ir labai konkrečiai galėtume nuveikti nors lašelį bet kurioje srityje, kur matai akivaizdžiai besišakojančią beprotystę, o abejinga tyla - savotiškas legalizavimas bet  kokios nesąmonės, nes viskas atrodo tvarkoje. 

Už sveiką ir draugišką aplinką, už miestą be triukšmo ir agresijos!

   Už miestą kuriame malonu gyventi ir dirbti, o ne tik kaip nors iškentėti, galutinai nesuvargus, nesusirgus is visur jaučiant diskomfortą “ higienos normų ribose“. Raginame naują valdžią valdyti naujoviškai, nes senoviškai mes jau matėme, juo labiau deklaruojamas radikalių permainų metas.

Airis Mona (slapyvardis)