Netiesioginiu keliu į patalpą prasiskverbęs triukšmas padidina tiesiogiai į patalpą patekusio triukšmo lygį. Todėl, norint numatyti ir įrengti tinkamą patalpų apsaugą nuo triukšmo, neužtenka vien geros atitvarų orinio bei perdangų smūginio garso izoliacijos. Tiesioginio triukšmo sklidimo įtaka sėkmingai pašalinama tinkamų patalpų išdėstymu plane, pavyzdžiui, išdėstant „tylias“ patalpas atokiau nuo „triukšmingų“. Tuo tarpu netiesioginio triukšmo sklidimo pastato konstrukcijomis yra itin sudėtinga išvengti. Itin aktualus šiuo atžvilgiu yra struktūrinio triukšmo sklidimas pastato konstrukcijomis. Struktūrinis triukšmas pasiekia toliausiai nuo jo šaltinio esančias patalpas. Struktūrinio garso šaltinių iššaukti konstrukcijų virpesiai pereina į jų orinio garso išspinduliavimą.  

Struktūrinio triukšmo šaltiniai pastate dažniausiai esti įrengtų inžinerinių komunikacijų veikimas:

-  vandentiekio sistemų,

-  nuotekų sistemų,

-  ventiliacijos kanalai,

-  kondicionieriai,

-  lifto įrenginių,

-  šiukšlių surinktuvų,

-  kiti triukšmo šaltiniai.