Akustikos įtaka projektuojant statinius ar pastatus pastebima jau senovės Romoje. Amfiteatruose, kitose atvirose bei uždarose erdvėse, senovės architektai sugebėdavo išgauti gerą akustiką be specialių skaičiavimų. Tik XX amžiaus pradžioje erdvės, kuriose būdavo reikalinga gera akustika, buvo pradėtos projektuoti atliekant skaičiavimus.

Norint suprojektuoti ir įrengti patalpas, kuriose būtų tinkama akustika, reikia užtikrinti bendruosius, o tam tikrais atvejais ir specialiuosius akustinius reikalavimus. Bendrieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti patalpa yra:

-  optimalus aidėjimo (reverberacijos) laikas;

-  tolygus (difuzinis) garso laukas;

-  optimali pradinių garso atspindžių struktūra;

-  klausytojus pasiekia pakankamos energijos garsas.

Prie specialiųjų reikalavimų priskiriama kalbos artikuliacijos procentas arba muzikos skambėjimas pagal psichofiziologinius rodiklius, t.y. garso natūralumas, garso aiškumas ir kt.

Projektuojant patalpas, kuriose svarbi gera akustika, ji gali būti pasiekta pasirinkus tinkamą patalpos tūrį ir formą, atitinkamas garsą absorbuojančias medžiagas ir konstrukcijas, naudojant įgarsinimo ir garsos tiprinimo sistemas.