Smūginis triukšmas yra iš pastatuose sklindančio struktūrinio triukšmo formų. Struktūrinis garsas atsiranda tuomet, kai tarp triukšmo šaltinio (kieto kūno) ir pastato konstrukcijų yra tiesioginis kontaktas. Garso energija, nuo triukšmo šaltinio pereina į pastato konstrukcijas ir sklinda jomis lankstymosi, išilginėmis ir skersinėmis bangomis. Struktūrinio triukšmo šaltiniai gali būti pastate esančių lifto įrenginių, šiukšlių surinktuvų, vandentiekio bei nuotekų sistemų veikimas ir pan.

 Smūginis triukšmas pastatuose gali atsirasti dėl kieto kūno dinaminio poveikio į grindis ir perdangas, o šio tipo triukšmo šaltiniai gali būti vaikščiojimas, šokimas, baldų perstūmimas ir pan. Skirtingai nuo orinio triukšmo, kuris veikimo pradžioje vienu metu sužadina virpesius visose patalpos atitvarose, smūginio triukšmo poveikis dažniausiai sužadina tik vieną atitvarą – perdangą. Struktūrinis triukšmas pasiekia toliausiai nuo jo šaltinio esančias patalpas. Struktūrinio garso šaltinių iššaukti konstrukcijų virpesiai pereina į jų orinio garso išspinduliavimą.

Gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų perdangų smūginio garso izoliacijos norminius reikalavimus apibrėžia STR 2.01.07:2003. Naujuose daugiabučiuose minimalūs smūginio garso izoliacijos reikalavimai bus užtikrinti tuomet, jei perdangos tarp gretimų butų smūginio garso izoliavimo rodiklis bus nemažesnis kaip 53 dB.