www.delfi.lt, 2008-02-18

Transporto keliamas triukšmas gerokai viršija leistiną
 

   160-120 decibelų (dB) garsas sukelia kurtumą visam gyvenimui, nuo 85 dB klausa tik susilpnėja, o didesnis nei 70 dB garsas sukelia miego sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, antro lygio diabetą ir net agresiją. Manote, jums tai negresia? 120 dB garsą galite patirti roko koncerte, per 85 dB garsą skleidžia daugelio pamėgti ausinukai, o nuolatinis transporto keliamas triukšmas miestuose – 60-80 dB.

Pavojingi net ausinukai

   Kad nuolatinis triukšmas žmonės sukelia ne tik psichologinį diskomfortą, bet ir rimtus sveikatos sutrikimus, pripažįsta ir Pasaulio sveikatos organizacija. „Pirmiausiai didelis garsas gali sukelti kurtumą. Jis yra negrįžtamas. Suaugusiems žmonėms kurtumas gali išsivystyti, kai garso lygis viršija 160 dB, vaikams – 120. Natūroje 160 dB skleidžia reaktyviniai varikliai. Tuo tarpu 120 dB garsą galime išgirsti roko koncertuose, ypač jei atsistosime šalia kolonėlių”, - teigė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.

   Anot medikų, nuolatinis garso lygis, kuris viršija 85 dB, kurtumo gal ir nesukels, tačiau per keletą metų klausą tikrai pažeis. „Tai paplitusi profesinė liga, ypač tarp žmonių, dirbančių su senoviniais traktoriais ir ekskavatoriais, taip pat tarp statybininkų. Nors reikalavimai naudoti klausos apsaugos priemones buvo įteisinti dar sovietiniais laikais, mada jomis naudoti iš Europos ateina tik dabar“, - pasakojo specialistė.

   Anot A. Razmienės, ypač didelį pavojų šiais laikais kelia visų pamėgti ausinukai, skleidžiantys gerokai didesnį nei 85 dB garsą. Vaikai su ausinukais per dieną praleidžia po 4 ir daugiau valandų, todėl kai kurios ausinukus gaminančios firmos jau pradėjo riboti didžiausią garso lygį. „Ausinukas neturėtų mūsų atriboti nuo aplinkos. Jei nesigirdi pašalinių bildesių, kurie vyksta šalia, jau blogai. Garso perdozavimą patikrinti nesunku: jei nusiėmę ausinuką pirmas sekundes nesuvokiame, kas mums sakoma, tai reiškia, kad garsą turėtume pritildyti. Dar vienas iš garso perdozavimo simptomų – tvinkčiojimas ausyse“, - aiškino pašnekovė.

Veikia emocijas

   Medikai jau neabejoja, kad nuolatinis triukšmas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas bei įvairius neurologinius negalavimus. Paprastai visi šie sutrikimai siejami su streso hormonu, kuris išsiskiria, jei žmogų pastoviai veikia didesnis kaip 70 dB triukšmas. Paskaičiuota, kad Europoje net apie 40 proc. žmonių kenčia dėl miego sutrikimų, kuriuos sukelia nuolatinis triukšmas.

   „Kad žmogus normaliai išsimiegotų, jis turėtų negirdėti jokių garsų. Uždaroje patalpoje naktį rekomenduojamas ne didesnis nei 35 dB garsas. Kalbant žmonių kalba, tai šnabždesys, lapų šnarėjimas ar lietaus keliamas triukšmas“, - teigė A. Razmienė. Normalus žmonių bendravimo nešūkaujant yra apie 50 dB stiprumo. Anot specialistės, dėl naktinių garsų mūsų organizme vykstantys medžiagų apytakos procesai gali tapti net nutukimo priežastimi.

   Ne paslaptis, kad triukšmas sukelia nepasitenkinimą, kuris atsiranda, kai jis trukdo mums atlikti įprastinę veiklą – klausyti radijo, žiūrėti televizorių, bendrauti. Tačiau ne visi žino, kad nuolatinis triukšmas didina agresyvumą į jį linkusiems žmonėms. Anot psichologų, nuolatiniame triukšme gyvenantis jaunimas mažiau linkęs daryti gerus darbus.

   „Be galo daug skundų turime ir dėl kaimynų, kurie užsiima tarsi elementaria veikla – klauso muzikos, kala nuo ryto iki vakaro ir per šventes, rėkauja. Taigi tarp kaimynų vyksta karai – ir netgi gan agresyvūs. Būna ir kuriozų – pavyzdžiui, žmonės nepatenkinti, kai kaimynystėje gyvenantys vaikai mokosi groti pianinu ar kitu instrumentu“, - pasakojo A. Razmienė. Kaip triukšmą žmonės suvokia garsą, kuris nepageidaujamas. Pageidaujami garsai žmonių neerzina. Pavyzdžiui, vaikai apklausose nepageidaujamu triukšmu paprastai vadina jiems nepatinkančią muziką.

Mieste karaliauja automobiliai

   Pataruoju metu visoje Europoje vis daugiau kalbama apie transporto keliamą triukšmą. Europos transporto ir aplinkos federacijos duomenimis, dėl transporto keliamo triukšmo ES kenčia apie 200 mln. žmonių. Anot ekspertų, tai viena svarbiausių ekologinių problemų, keliančių didžiulį pavojų mūsų sveikatai. Kai kuriais užsienio ekspertų paskaičiavimais, šalia didžiųjų magistralių gyvenantys žmonės yra veikiami net 90 dB triukšmo. Panašus triukšmo lygis mieste spūsčių metu. Vidutinis garso lygis miestuose – 60-80 dB. Tuo tarpu didžiausias leidžiamas triukšmo lygis lauke – 65 dB.

    „Pavyzdžiui, sostinės Žvėryno gatvėje triukšmo lygis siekia 70-76 dB. Nors dabar priimti sprendimai, kad pastatai būtų gerai izoliuoti, daugybė senų pastatų tokios apsaugos neturi. Tiesa, prie monotoniško garso žmogus pripranta ir ima jo negirdėti, tačiau tai nereiškia, kad jis veikia mažiau“, - teigė A. Razmienė.

   Yra nuomonių, kad Lietuvos miestuose kasmet triukšmas padidėja vidutiniškai 0,5 – 1 dB. Per dešimtmetį kai kuriuose miestuose jis padidėjo net 10-12 dB. Kai kuriais apskaičiavimais, triukšmo padidėjimą 10 dB žmogus suvokia kaip 2 kartus didesnį garsą. Tiesa, A. Razmienė su tokiais vertinimais nelinkusi sutikti. Anot specialistės, automobilių skaičiaus augimas miestuose triukšmo lygiui įtakos neturi. Dėl to didėja tik oro tarša.

   Anot Valstybinio aplinkos sveikatos centro Triukšmo prevencijos skyriaus specialistas Valdo Uscilos, transporto keliamo triukšmo keliamais pavojais žmonių sveikatai jau neabejojame nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Todėl šios problemos prevencijai skiriama daug dėmesio. „Lietuvoje kaip tik baigtas pirmasis programos etapas – sudaryti Vilniaus ir Kauno, bei 120 km ruožo pagrindinių Lietuvos kelių strateginiai triukšmo žemėlapiai. Po kelerių metų turėtų atsirasti ir Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių žemėlapiai. Išanalizavus duomenis bus aišku, koks skaičius žmonių ir kokio lygio triukšmo veikiamas. Atsižvelgiant į tai bus planuojamos prevencijos priemonės“, - teigė pašnekovas.

   Svarbiausios triukšmo prevencijos priemonės – teritorijų planavimas bei transporto srautų perskirstymas, taip pat gatvių dangos keitimas, greičio ribojimas miegamuosiuose rajonuose, garsą sugeriančios užtvaros bei ekranai, pastatų fasadų izoliacija, specialūs langai.

Inga Saukienė