Plečiantis urbanizacijai, didėja vis gausesnių kaimynų, transporto ar pramonės triukšmas. Akustinis komfortas patalpose, kur mes dirbame ar ilsimės, tampa vis aktualesnė problema. Per didelis triukšmas žmogų veikia psichologiškai, gali sukelti nuolatinę įtampą, įvairius psichologinius bei kitus sveikatos sutrikimus. Todėl dabar tenka spręsti ne tik patalpų akustikos, bet ir garso izoliacijos problemas.

Ilgą laiką dirbant triukšmingoje aplinkoje vystosi klausos pažeidimai net iki kurtumo. Pažeidžiama centrinė nervų sistema, dėl to dažnai skauda galvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama. Tai pat į triukšmą reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema. Pulsas iš pradžių dažnėja, vėliau ilgą laiką dirbant triukšmingomis sąlygomis – retėja, o kraujo spaudimas – didėja. Žmonėms turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, negalima dirbti triukšmingoje aplinkoje. Triukšmas gali sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą bei nervines opas. Dėl labai intensyvaus impulsinio triukšmo gal plyšti ausies būgnelis. Netiesioginiai triukšmo neigiamo poveikio organizmui rodikliai yra traumatizmas darbe ir darbingumo sumažėjimas. Triukšmas mažina organizmo atsparumą ligoms, todėl didėja bendras dirbančiųjų sergamumas.

Žmogus, kurį veikia intensyvus triukšmas, sunaudoja vidutiniškai 10 – 20 procentų daugiau fizinių ir protinių jėgų, kad galėtų išlaikyti tokį pat išdirbį, pasiektą esant triukšmo lygiui mažesniam nei 70 dB(A).

Lėtinį profesinį klausos pažeidimą paprastai sukelia didesnis kaip 85 dB(A) darbo aplinkoje veikiantis triukšmas. Tačiau neatmetama galimybė, kad didesnis kaip 75 dB(A) triukmas gali būti profesinio prikurtimo priežastimi.

 Padidinto triukšmo aplinkoje draudžiama dirbti, sergant otoskleroze ir kitomis lėtinėmis ligomis su nepalankia prognoze, vidutinio sunkumo arterine hipertenzija, įvairios etiologijos vestibuliarinės funkcijos sutrikimais, Menjero liga, įvairios etiologijos vienos ar abiejų ausų klausos susilpnėjimu.