Pastatuose sklinda įvairaus intensyvumo ir dažnio garsų visuma, kuri yra vadinama statistiniu triukšmu. Triukšmas pastatuose gali būti:

-  išorės šaltinių triukšmas,

-  vidaus šaltinių triukšmas.

 Išorinio triukšmo režimas priklauso nuo miestų planavimo, užstatymo ir transporto organizavimo. Jis gali būti slopinamas urbanistinėmis (miestų ir pastatų planavimas), technologinėmis (triukšmo slopinimas pačiame šaltinyje), administracinėmis (pvz.: garsinių signalų draudimas miestuose) ir konstrukcinėmis (atitvarų garso izoliacija) priemonėmis.

Vidaus šaltinių triukšmas pagal aplinką, kurioje jis sklinda, yra:

 - orinis triukšmas,

 - struktūrinį triukšmas.

Tarp gretimų patalpų triukšmas sklinda tiesiogiai per jas skiriančią atitvarą (tiesioginis sklidimas) ir netiesiogiai, apeinant ją (netiesioginis sklidimas). Netiesiogiai garsas gali sklisti ne tik per šonines aitvaras (apylankinis sklidimas), tačiau ir šalutiniais keliais per atitvarose esančias angas ar nesandarumus. Netiesioginiu keliu į patalpą prasiskverbęs triukšmas padidina tiesiogiai į patalpą patekusio triukšmo lygį.