Veiksmingiausia prieš triukšmą – draugystė

Dienraštis "Sekundė", 2008-04-10 

Nežinojimas nepateisina  

   Miesto gyvenimo privalumus įvertinę gyventojai vis dėlto atranda vieną didžiulį trūkumą – triukšmą. Deja, asmeninį gyvenimą slepiančios sienos iš gatvės ar kaimyno buto sklindančių garsų labai dažnai nesulaiko: policijos pareigūnai per parą sulaukia dešimčių iškvietimų dėl per garsiai leidžiamos muzikos, šuns skalijimo, kaimynų barnių ar net ūžiančios skalbiamosios mašinos.
   Pareigūnų tikinimu, tokiais atvejais veiksmingiausia priemonė būna draugiškas gyventojų tarpusavio susitarimas ir susikalbėjimas – juk ne vienas anksčiau ar vėliau ketina iškelti gimtadienio šventę ar paremontuoti butą. Tačiau jeigu triukšmadariai paiso tik savų interesų, tuomet jie tramdomi baudomis.

„Sekundės“ kalbintas Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio viršininkas Eugenijus Venskevičius teigė, kad triukšmas – kone amžina ir sunkiai išsprendžiama miesto gyventojų problema. Pareigūnas tikino, jog 75 procentai iškvietimų yra dėl triukšmo, o per metus administracine bauda baudžiami keli šimtai pažeidėjų – pernai miesto biudžetą jų sumokėtos baudos papildė 22 tūkstančiais 500 litų.

   Tiems, kurie mano, kad įstatymą žinoti privalo tik teisininkai, o jo neišmanymas atleidžia nuo atsakomybės, E.Venskevičius pataria ruošiantis pokyliui atverti ne tik piniginę, bet ir pasiskaityti 2004 m. spalio 26 d. Seimo patvirtintą Triukšmo valdymo įstatymą bei 2006 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles dėl triukšmo prevencijos. „Įstatymas labai išsamiai išaiškina visus kiekvienam būtinus žinoti dalykus apie triukšmą. Tai labai aktuali valstybinė problema, todėl gyventojai turi žinoti savo teises ir pareigas“, – sakė pašnekovas.

Triukšmauja neblaivūs

   Prevencijos poskyrio viršininkas informavo, kad miestiečiai rimties trikdyti neturėtų ir viešose, ir privačiose vietose, jeigu triukšmas gali būti nepageidaujamas ir kenksmingas kaimynui. Įstatymo nepaisantys ir policijos dėmesio sulaukę pažeidėjai pirmą kartą gali atsipirkti įspėjimu ar bauda iki 300 litų, vėliau gali reikėti sumokėti ir tūkstantį. Kai kuriais atvejais triukšmadariams gresia net dviejų tūkstančių bauda.

   „Neteisingai gyventojai galvoja, kad dieną galima kelti triukšmą, o ramiau derėtų elgtis vakare nuo 18 val. ar naktį nuo 22 val. iki 6 ryto. Triukšmauti nereikia ir dieną, pavyzdžiui, viešoje vietoje – gatvėje, parke, aikštėje, viešojoje transporto priemonėje negalima švilpauti, garsiai dainuoti, leisti muziką, tą labai mėgsta daryti stiprią garso aparatūrą į mašinas įsidėję jaunuoliai. Net smarkus durų trankymas yra rimties trikdymas. Tai, kad gyvename demokratiškoje visuomenėje, dar nereiškia, jog galima elgtis kaip nori – kaip tik reikia stengtis nedaryti to, ko nenorėtume, kad mums darytų“, – kalbėjo E.Venskevičius.

   Anot pareigūno, daugiausia skundžiasi miegamųjų rajonų gyventojai, labai retai iškvietimų sulaukiama iš privačių namų rajonų. Dažniausi nusiskundimai – dėl muzikos, šuns lojimo, buitinių kivirčų ir automobilių signalizacijų keliamo triukšmo. Prevencijos poskyrio viršininko teigimu, kone visuomet triukšmadariais tampa neblaivūs asmenys – neretai tokie ir pareigūnų nepaiso, todėl į iškvietimo vietą tenka važiuoti ir po kelis kartus.

Geriau susitarti

   Vis dėlto E.Venskevičius pataria pirmiausia su ramybės drumstėjais pabandyti susitarti gražiuoju – taip galima išvengti visiems nemalonaus konflikto ir užmegzti ilgalaikę naudingą draugystę.

„Policiją reikėtų kviesti tokiais atvejais, kai nepavyksta draugiškai susikalbėti. Iš karto pulti konfliktuoti nereikėtų, juk kiekvienam gali tekti švęsti gimtadienį, pradėti remontą ir dėl to tartis su kaimynais. Viena veiksmingiausių prevencijos priemonių prieš nusikaltimus, vagystes, triukšmą – gyventojų draugystė“, – sakė Prevencijos poskyrio viršininkas.

   Pašnekovo teigimu, blogiau būna tuomet, jeigu gyventojai pažeidimams lieka abejingi. Net ir tokiu atveju, kai iš kaimyno buto sklindantis triukšmas išduoda vykstant asmeninius, lyg ir pašalinių neliečiančius barnius. „Didžiąją dalį pareigūnų iškvietimų sudaro buitiniai konfliktai, ypač ilgaisiais savaitgaliais, kai alkoholio ir pinigų pritrūkęs vyras ima šokdinti žmoną. Tuomet į policiją skambina ne mušama moteris, o kaimynai, tačiau jie tikrai teisingai daro, nes buitinių konfliktų metu žmonės būna sunkiai sužalojami, neretai jie baigiasi ir žmogžudyste“, – kalbėjo E.Venskevičius.

   Anot pareigūno, iškvietimų padaugėja vakarais, ypač tuo metu, kai gyventojai ruošiasi miegoti – apie 22 val., o po vidurnakčio skambučių banga jau slūgsta. Dažniausiai triukšmauja jaunimas, truputį mažiau – vidutinio amžiaus gyventojai. O skundikais tapti priversti būna mažiau triukšmui pakantūs vyresnieji, pensinio amžiaus miestiečiai. „Apie tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, gimimo dienos proga jubiliatas sumano fejerverkus leisti, jau nekalbu. Tokiu atveju pažeidimai padaromi keli – puotautojas gali būti nubaustas ir už chuliganizmą“, – informavo Prevencijos poskyrio viršininkas.

Baudžiami ir nepilnamečiai

   E.Venskevičiaus teigimui, metams bėgant triukšmo problema nei mažėja, nei didėja. Įprastai tam tikri „svyravimai“ pastebimesni keičiantis sezonams. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku padaugėja girtavimų viešose vietose – tuomet jaunimas linksminasi ir triukšmauja prie Senvagės, parkuose, aikštėse. „Už triukšmo kėlimą gali būti baudžiami ir nepilnamečiai, tik nuo 16 iki 18 m. jiems skiriamos mažesnės baudos. Už jaunesnius atsako tėvai ar globėjai“, – sakė pareigūnas.

   Anot pašnekovo, triukšmo lygiui didelės reikšmės turi ir namo konstrukcija, langai – greitai surenčiami naujos statybos plonomis sienomis butai neretai būna daug pralaidesni garsui. Norintys išsimatuoti supančio garso lygį gyventojai su prašymu gali kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Panevėžio skyrių – tyrimas kainuoja 50 litų. Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius Eugenijus Vilčinskas įspėjo, kad klausai jau yra pavojingas 80 decibelų garsas. Naktį neigiamai gali veikti ir 60 decibelų garsai. „Žmogaus kalbos garsas yra maždaug 50–55 decibelų, kompanijoje garsas gali siekti 60 ar daugiau. Itin garsi, 120 decibelų, muzika gali sukelti ir skausmą“, – sakė E.Vilčinskas.

   Šalyje galiojančioje higienos normoje nurodoma, kad nuo 6 iki 18 val. leidžiamas 45 decibelų triukšmo lygis, iki 22 val. – 40 decibelų, o nakties metu nuo 22 val. – 35 decibelų triukšmas. Decibelus „pavertus“ į mus supančius garsus vertėtų žinoti, kad 30 decibelų garsą gali skleisti tiksintis laikrodis ar medžių lapų šnarėjimas, 35 – šnabždesiai, nuo 40 iki 55 – pokalbis, 60 – elektrinė barzdaskutė, 90 – riksmas, švilpimas.

Justė Briedytė